- vidutinybė
- vidutinýbė sf. (1); L 1. DŽ1 menk. vidutinio vertingumo, ribotų interesų ir gabumų žmogus, prisitaikėlis: Ir juo tu talentingesnis – tuo nelaimingesnis. Laiminga tik vidutinybė J.Marcin. Vidutinybė taip nežemintų savęs ir nesigraužtų abejonėm K.Saj. Jei vidutinybė puola šviesesnius už save – ji bijo sp. Taip ir tarpsta pilka vidutinybė, neryžtingas, savim nepasitikintis žmogus sp. 2. NdŽ vidutiniškumas.
Dictionary of the Lithuanian Language.